Straipsniai

https://www.7md.lt/muzika/2019-06-07/Muzikines-noveles

„Viskas prasideda nuo idėjos. Tada ieškau būdų jai realizuoti“, – viename interviu yra minėjęs kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys, neseniai pristatęs naują kamerinės muzikos rinktinę „Suskilęs laikas“. Į ją kompozitorius sudėjo kūrybinę asmenybę taikliai įgarsinančius kamerinės muzikos kūrinius – savitos raiškos kūrybinių vertybių kvintesenciją.

A. Malcys – autonomiškas menininkas, nepasiduodantis primestų technikų, stilistinių madų diktatui, vengiantis riboti save ir kūrybinį procesą apriorinėmis nuostatomis. Jį galima suvokti kaip šiuolaikinį kūrėją, atvirai priimantį greitai kintantį pasaulį, jo skirtingus rakursus, tačiau neatmetantį kultūrinės praeities sąskambių ir akylai saugantį savo kūrybines vertybes. Plokštelėje atsiveriantis spalvingas kamerinės muzikos diskursas atskleidžia kanonams atsparų žvilgsnį į kūrybą. Nereikia stebėtis, jei viename kūrinyje suskamba protominimalistinės struktūros, užčiuopiami repetityvinio, motorinio mąstymo, o kitame – jau sonorizmo ar aleatorikos paveikti epizodai ar net populiariajai muzikai būdingų harmoninių slinkčių inkliuzai. Visa tai neretai įreikšmina soluojančių instrumentų iškalbingos, turtingos kontrastų (nuo nostalgijos iki ironijos, nuo neoromantinės pajautos iki avangardinio griežtumo), plačią aukščių ir atlikimo technikų amplitudę integruojančios melodijos. Kūriniuose jos neretai <st1:place w:st="on"><st1:city w:st="on">tampa</st1:city></st1:place> lyg leitmotyvu, migruojančiu faktūros sluoksniais ir įsikūnijančiu vis į kitą instrumentą.

Rinktinėje sudėti septyni kamerinės muzikos kūriniai. Daugelis jų – tai įvairių poetinių įvaizdžių, gamtos, žmogaus, jo būties trapumo reginių suponuoti garsovaizdžiai. Kūrinių atsiradimo laikotarpis apima dvidešimt penkerius metus – nuo ankstyviausio, Sonatos violončelei ir fortepijonui „Prisiminimai“, parašyto 1987 m., iki 2012 m. sukomponuoto „Sniegynų hiacinto“. Visus kūrinius sieja kontrastinga, raiški vidinė dramaturgija, plati emocinė amplitudė, detalus įvairių instrumentų tembrų, faktūrų sąlyčių tyrinėjimas, atlikėjiškas autoriaus žvilgsnis į kūrinį.

Čia skambanti kamerinė muzika įkvepia klausytoją įsitraukti į muzikinį vyksmą, išgirsti raiškiai pasakojamas istorijas ir reflektuoti stiprų, įelektrintą emocinį krūvį. Ryški čia ir kitų muzikologų minima kompozitoriui būdinga instrumentų personifikacija. Girdėti, kad A. Malcio kamerinės muzikos instrumentai tarsi atgyja – džiūgauja ar nerimauja, liūdi ar žaidžia. Kompozitoriui svarbus komunikatyvus santykis tiek su įreikšminama idėja, tiek su publika. Tad A. Malcio kamerinės muzikos sugestyvumas byloja apie kompozitoriaus atvirumą aplinkai ir jos komponentams.

„A. Malcio muzikos neįrėminsime jokia klasifikacija, tačiau pajusime dvasinę giminystę su europinės muzikos praeitimi, su klausytojui pažįstama kultūrine terpe, kurioje jis be vargo gali suvokti muzikinių ženklų, akcentų, simbolių bendrumą“, – yra rašiusi muzikologė Laimutė Ligeikaitė. Tad šią kamerinės muzikos rinktinę galima sulyginti su novelių ar esė knyga, kur kiekviename takelyje atsiveria vis naujas simbolis, dar neužčiuopta vidinio pasaulio detalė.

Naujojo Arvydo Malcio kamerinės muzikos albumo „Suskilęs laikas“ atlikėjai: Trio „BaccK“ („Suskilęs laikas“), Maria Fedotova ir Mindaugas Bačkus („Vienatvė dviese“), Maskvos fortepijoninis M. Ipolitovo-Ivanovo kvartetas („Sniegynų hiacintas“, „Paukščių takas“), Aleksandras Rammas ir Anna Odincova (Sonata violončelei ir fortepijonui „Prisiminimai“), Liudas Mockūnas ir styginių kvartetas „Chordos“ („Saxchord“), Asta Krikščiūnaitė ir Valstybinis Vilniaus kvartetas („Jazmino giesmė“). Garso režisieriai – Arūnas Zujus ir Vilius Kondrotas; įrašyta MAMA studijoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, LMTA studijoje; bukletą išleido UAB „Garsų pasaulis“; pagamino BOD Lietuva.