Straipsniai

http://www.7md.lt/muzika/2017-04-28/virs-musu-tik-dangus

Kompozitoriui Arvydui Malciui šiais metais sukako 60. Taigi – jubiliejiniai metai (nors sąvokų ir papročių puristai sako, kad jubiliejai švenčiami tik kas 25 metus, todėl 60-metis yra sukaktis). Bet kuriuo atveju – tai proga švęsti. Balandžio 22 d. Nacionalinės filharmonijos salėje buvo surengtas autorinis Arvydo Malcio simfoninės muzikos koncertas. Ir nors tikrąjį gimtadienį kompozitorius šventė vasario 22 d., balandžio 22-oji tapo ne ką mažiau reikšminga, nes A. Malcio simfoninius opusus griežė „jo“ orkestras – Lietuvos nacionalinis simfoninis, kuriame pats A. Malcys daug metų groja violončele.

Netenka abejoti, kad programą pats kompozitorius itin kruopščiai atrinko. Ji buvo nemenka: abiejose koncerto dalyse skambėjo po instrumentinį koncertą ir simfoninį opusą, tarp jų – net visa Trečioji simfonija „Grünwald“ („Žalgiris“). Autorinis Arvydo Malcio koncertas buvo išties solidus, o publikai suteikė progos išgirsti muziką, kuri vis dėlto nedažnai atliekama koncertų salėse. Nors pasigilinus į A. Malcio kūrinių „biografijas“ tenka nustebti, kokia plati, tarptautinė yra jo muzikos sklaida.

Švęsti gimtadienio kūrėjas pakvietė du ryškius solistus – violončelininką Borisą Andrijanovą iš Rusijos ir saksofonistą Liudą Mockūną – bei jauną dirigentą Martyną Stakionį. Pats būdamas profesionalus instrumentininkas, A. Malcys yra iš tų kompozitorių, kuriems svarbu, kas interpretuoja jų muziką, kurie moka bendradarbiauti su atlikėjais.

Vakaro programą pradėjo Koncertas violončelei ir orkestrui, dedikuotas Mstislavui Rostropovičiui. Simboliška, kad Koncerto premjerą 2009 m. Kaune atliko Rostropovičiaus mokinys Davidas Geringas, o dabar Vilniaus publika išgirdo D. Geringo mokinio B. Andrijanovo interpretaciją. Šitaip išlaikyta muzikinio giminingumo gija: Rostropovičius – Geringas – Andrijanovas. Reikia pripažinti, kad violončelininko ekspresija išties verta jo mokytojų dvasios, violončelė skambėjo nepaprastai išraiškingai. Kita vertus, violončelė yra ir paties A. Malcio instrumentas, tad solisto partijai suteiktas ypatingas prasminis ir muzikinis krūvis. Kompozitorius į kūrinio audinį įvedė penkių garsų motyvą – vardo „Slava“, kuriuo draugai kreipdavosi į M. Rostropovičių, akronimą. Jis nuskamba irgi penkis kartus – anot autoriaus, lyg malda...

Pirmosios dalies programą pratęsė Trečioji simfonija „Grünwald“ – „Trys epizodai iš to meto kronikų“. Simfonija buvo sukurta 2010 m., minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Pasak vakarą vedusio muzikologo Viktoro Gerulaičio, A. Malcio „Grünwald“ – tikrų tikriausia batalinė drobė, galbūt ryškiausias tokio tipo kūrinys lietuvių muzikoje. Muzikologas teisus. Trys simfonijos dalys „Pasiruošimas karui“, „Žygis“ ir „Mūšis“ piešia didingus muzikinius vaizdus, panaudojamos įvairiausios orkestro spalvos, sukuriami įdomūs garsiniai efektai. Atliekant kūrinį atsiskleidė dirigento Martyno Stakionio talentas. Dar studijuojantis Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, jaunasis maestro jau spėjo užsirekomenduoti ir Lietuvoje, ir svetur – Austrijoje (kur, beje, buvo Mirgos Gražinytės asistentas), Vokietijoje. Galima tik žavėtis M. Stakionio gebėjimu taupiais, tiksliais judesiais išgauti orkestro skambesį ir sukurti įtaigų garsinį kūrinio pavidalą. Pati muzika galėtų puikiai tikti ir kinui: pagalvojau, belieka tik mūsų kino kūrėjams pastatyti „blokbasterį“ „Žalgiris“...

Antrąją koncerto dalį pradėjo „Virš mūsų tik dangus“ simfoniniam orkestrui. Kūrinys 2003 m. buvo sukurtas M. Rostropovičiaus pageidavimu. Premjera įvyko 2004 m. Rygoje, Latvijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguojant Andriui Nelsonui. Tąkart kūrinys dalyvavo tarptautiniame kompozitorių konkurse „Sinfonia Baltica“ ir pelnė III premiją.

Kaip rašo A. Malcys: „Kai būnu sodyboje, patinka atsigulti pievoje ir stebėti debesis, paskęsti jų sužadintuose apmąstymuose ir prisiminimuose. Jie turi magišką poveikį.“ Nuo Debussy laikų debesų įvaizdis yra ypač „dėkinga“ metafora sužadinti garsines impresijas orkestro muzikoje. A. Malciui pavyko sukurti apibūdintą erdvės įspūdį, į muzikinę medžiagą įpinant ir svaigių nostalgiškų motyvų. O kadangi kūrinys dedikuotas M. Rostropovičiui, iš orkestro audinio trumpam išnyra ir violončelės solo, kurį, atliekamą LNSO violončelių primarijaus Edmundo Kulikausko, vakaro vedėjas palygino su vienu iš Petrarkos sonetų.

Autorinio vakaro finale išgirdome Koncertą sopraniniam saksofonui ir orkestrui (2004). Kaip ir per premjerą 2007 m., kūrinį atliko, anot V. Gerulaičio, „Lietuvos džiazo liūtas“ Liudas Mockūnas. Improvizacinės laisvės ir ryškaus solisto individualumo derinys su akademiška orkestro grojimo maniera sukūrė gaivų ir dėmesį patraukiantį kontrastą, o drauge atskleidė A. Malcio polinkį ir į „lengvesnio“, neakademinio tipo muziką, galbūt kada nors jis galėtų išsilieti ir, pavyzdžiui, miuziklo pavidalu. Tiesą sakant, naujausias kompozitoriaus opusas yra baletas „Meistras ir Margarita“, kurį, tikėkimės, galėsime po kurio laiko išvysti scenoje.

Kas yra kompozitorius mūsų dienomis? Akivaizdu, kad tai jau nebėra romantizmo laikų herojus, prilygintas vos ne dievams. Vargu ar kompozitorius šiandien galėtų būti ir klasicizmo laikų rūmų kapelmeisteris, lyg koks Haydnas „kepantis“ simfonijas kiekvienam svarbesniam rūmų pokyliui. Mūsų individualizmo laikais kiekvienas turi rasti ne tik savo kūrybinį kelią, bet ir atsakyti sau, ką man reiškia būti kompozitoriumi. A. Malcys į savo pašaukimą ir galbūt „dvigubą“ – kūrėjo ir atlikėjo – muzikinę tapatybę žvelgia paprastai: „Manau, šiandien menininkams nereikia nei jaustis reikšmingiems, nei reikalauti įvertinimo ar išskirtinio dėmesio. Tereikia daryti tai, kas tau įdomu ir prasminga, ką sugebi. Tie, kam tai įdomu, laukia naujų kūrinių“ („Lietuvos žinios“, Gintarės Čiuladaitės interviu). Jubiliejinio koncerto publika tikrai buvo tokia, kuri laukia ir tikisi iš A. Malcio kūrybinių atradimų arba tiesiog jo muzikos. O kompozitorius, regis, kupinas naujų minčių ir sumanymų.