Straipsniai

http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/is-naujo-atrastais-m-k-ciurlionio-labirintais/213900

Pasaulinė simfoninės poemos premjera. Kompozitoriaus Arvydo Malcio instrumentuotą kūrinio redakciją atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), diriguojamas Modesto Pitrėno.

Poemos atgaivinimą inicijavo M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas, beje, paprašytas paties A. Malcio. „Girdėjau, yra toks M. K. Čiurlionio kūrinys. Ar negalėtum juo pasidomėti?“ – prieš keletą metų klausė bičiulio. R. Zubovas atkūrė „Pasaulio sutvėrimo“ klavyrą, tikrąja šio žodžio prasme iššifravo jį. Tada darbo ėmėsi A. Malcys. Jam teko nelengva užduotis atrasti loginį kelią per autoriaus citatas, juodraštines užuominas ir visa tai susieti vieningu naratyvu. Per koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje beveik valandos trukmės kūrinys prasidėjo gana šiuolaikiškai, tačiau išlaikė visus M. K. Čiurlionio atpažinimo ženklus, o iškilmingas finalas nuskambėjo kaip jaudinanti apoteozė, A. Malcio pagarbos žestas genialiam kūrėjui.

Dvi premjeros

Nuo septintojo dešimtmečio pradžios, kai imtasi M. K. Čiurlionį reabilituoti, ištisos lietuvių kartos augo žinodamos dvi jo simfonines poemas – „Miške“ ir „Jūra“. Šiuos kūrinius buvo pabaigęs pats autorius. Ir štai 2015 metų pabaigoje nuskamba ne tik „Pasaulio sutvėrimas“, bet ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus atgaivinta simfoninė poema „Dies Irae“. Premjerų datas skiria vos dvi savaitės. Minėdami 140-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines vargiai galėjome tikėtis gražesnio ir gausesnio kraičio menininko atminimui. „M. K. Čiurlionis būdamas gyvas neišgirdo nė vienos savo didžiųjų kūrinių gaidos. Tačiau jo galvoje nuolat radosi ir skambėjo simfoninė muzika“, – LŽ teigė R. Zubovas. Po simfoninės poemos „Miške“, dar iki „Jūros“ Leipcige kompozitorius parašė uvertiūrą „Kęstutis“, Pirmosios simfonijos pirmą dalį, pradėjo Koncertą violončelei ir orkestrui. „1907-ųjų pavasarį laiške broliui Povilui džiaugėsi pradėjęs simfoninę poemą „Pasaulio sutvėrimas“. 1910 metais, kai pervargusį jį parvežė iš Peterburgo į Druskininkus, atsirado „Dies Irae“ eskizas. Tuo metu daug rašė ir „Pasaulio sutvėrimo“, – pasakojo R. Zubovas.

Atsiminimų labirintais

Tad poema tarsi iš dviejų laiko padalų. Labai intensyviai, gal penkiolika šešiolika puslapių medžiagos M. K. Čiurlionio užrašyta 1907 metais. Atsirado pamatinė kūrinio struktūra su autoriui tuo periodu būdinga melodine kalba ir braižu. „O 1910-aisiais jis tarsi pasileido atsiminimų labirintais: „Pasaulio sutvėrimas“, prasidėjęs galingai, monumentaliai, staiga virto savos kūrybos peržvalga. Jis pradėjo cituoti ankstyvuosius kūrinius, lyg vaikščiotų Varšuvos muzikos mokyklos koridoriais, Leipcigo konservatorija, vėl grįžta į Druskininkus, – „Pasaulio sutvėrimo“ siužetą atskleidė R. Zubovas. – Tačiau strategija liko nepakitusi: iš beformės kūrinijos masės radosi įvairūs vaizdiniai ir galiausiai viskas subėgo į lietuviškas dainas, himną lietuviškumui. M. K. Čiurlionis įdomiai siejo liaudies dainų motyvus ir pačias novatoriškiausias kompozicines technologijas, – tęsė kompozitoriaus provaikaitis. – Kiek pasaulių „betvertų“ M. K. Čiurlionis, visi jie turi labai aiškių lietuviškų ženklų.“ Šia – lietuviškumo – linkme ir nusprendė eiti R. Zubovas su instrumentuotės autoriumi A. Malciu. „Svarstėme, kad ir kokiais keliais klaidžiotume, turime baigti lietuviškomis dainomis. Taip M. K. Čiurlionio intencija bus išlaikyta“, – sakė pianistas.

Čiurlionio puslapiai

„Pasaulio sutvėrimo“ rankraštį R. Zubovas atvertė jau žinodamas, kad jį orkestruos A. Malcys. Anksčiau juodu buvo susitikę kuriant filmą „Laiškai Sofijai“. Iš pradžių R. Zubovas į jį kviestas muzikos konsultantu. Vienam epizodui stigo simfoninio kūrinio ir, patartas kolegų, pianistas kreipėsi į A. Malcį. Šis suorkestravo M. K. Čiurlionio Tris preliudus. Poemos "Pasaulio sutvėrimas" atgaivinimą inicijavo Mikaloajaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas (kairėje), paprašytas kompozitoriaus Arvydo Malcio. Tad naujam sumanymui R. Zubovas turėjo „Čiurlioniu išmėgintą“ bendrininką. „Svarbu ir tai, kad Arvydas yra violončelininkas, LNSO narys, turi 35 metų patirtį. Jis šimtus kartų griežė „Jūrą“ ir „Miške“, labai gerai žino XX amžiaus pradžios orkestrinę tradiciją, skambesį. Be to, pats yra kompozitorius, daug rašantis simfoninės muzikos“, – teigė R. Zubovas. Liestis prie M. K. Čiurlionio reikia ir drąsos, ir milžiniškos atsakomybės. „Juk būtinai atsiras žmonių, kurie sakys: „Blogai!“ – nusijuokė pašnekovas. – A. Malcys atitiko visus aspektus – prisilietė prie M. K. Čiurlionio muzikos su meile, įsiklausymu ir drąsa. Ryžtingai ir prasmingai panaudojo orkestro spalvas ne kartodamas fortepijoninių kūrinių faktūras, bet permąstydamas jas orkestriškai. Dirigento M. Pitrėno ir muzikantų pastangomis atsivėrė M. K. Čiurlionio mintis, melodika, pasaulis. Man regis, Arvydo orkestruotė nepaprastai taikli“, – teigė R. Zubovas ir pasidžiaugė, kad M. K. Čiurlionio puslapiai, iki šiol žinomi kaip fortepijoninė muzika, įgyja naujų spalvų.

Tapome laisvesni

Kodėl tik dabar, po gero šimtmečio nuo M. K. Čiurlionio mirties, atkuriamas „Pasaulio sutvėrimas“? – LŽ žurnalistas teiravosi poemos redakcijos autoriaus Arvydo Malcio.

Matyt, natūraliai pribrendo laikas. Tapome laisvesni, labiau pasitikintys, nebijome perskaityti ir pateikti pasauliui genijų rankraščių. M. K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai skirtingi. Vieni reikalauja nekeisti jokios natos, kiti – apskritai neliesti rankraščių, esą jiems skirta dūlėti muziejų archyvuose. Treti, siekiantys Lietuvos visuomenę kuo plačiau supažindinti su M. K. Čiurlionio vizijomis ir neįgyvendintomis svajonėmis, visaip skatina kompozitorius domėtis jo kūryba, studijuoti ir atlikti nebaigtus rankraščius. Šie čiurlionininkai palaiko visas M. K. Čiurlionio kūrinių transkripcijas.

Iš pageltusių puslapių

Kaip sekėsi skaityti „Pasaulio sutvėrimo“ klavyrą?

M. K. Čiurlionio originalas – knyga pageltusiais penklinių lapais. Joje sužymėti apie du tūkstančiai taktų, ir sunkiai įskaitomų, ir nelygios rašysenos, galbūt ilgai keliaujant... Yra puslapių, kur tik subraukyti taktai, tačiau užrašyti natų nespėta. Matyt, žinodamas, kas šioje vietoje skambės, M. K. Čiurlionis tai pasiliko ateičiai. Rankraštyje nėra nė vieno dinamikos ženklo, ne visur sudėti tonaciniai akcentai. Pirmaisiais metais kompiuteriu buvo surinktas visas „Pasaulio sutvėrimo“ rankraštis. Didžiulį darbą atliko R. Zubovas, M. K. Čiurlionio kūrybos žinovas. Jis atkūrė „Pasaulio sutvėrimo“ klavyrą su tonacijomis, tempais, štrichais, dinamika. Skambinant visą rankraščio tekstą, susidarė dvi valandos muzikos. Atrinkome charakteringiausius, išbaigtus epizodus. Antrais metais klavyras buvo perkeltas į simfoninę partitūrą.

– Kokiu principu rinkotės orkestro sudėtį?

„Pasaulio sutvėrimą“ instrumentavau atsižvelgdamas į to meto stilių, paties M. K. Čiurlionio orkestro „girdėjimą“. Sudėtis tradicinė, būdinga tai epochai. Instrumentuotė keitėsi nedaug: M. K. Čiurlionis „Jūroje“ naudojo 6 valtornas, 4 trimitus, vargonus. Tad „Pasaulio sutvėrime“ – 4 valtornos, trys trimitai, du bosiniai klarnetai, vietoj vargonų – fortepijonas. „Jūroje“ skamba mušamieji – timpanai, būgnelis, lėkštės, varpeliai, todėl „Pasaulio sutvėrimą“ papildė didysis būgnas, gongas, trikampis, varpai.

Opus magnum

– Palyginkite „Dies Irae“ ir „Pasaulio sutvėrimą“.

Manau, šiedu kūriniai labai skirtingi. „Dies Irae“ turi aiškią tematiką, vientisą kompoziciją. „Pasaulio sutvėrimo“ kompozicija neapibrėžiama vienu žanru. Galima įžvelgti ir simfoninio paveikslo, ir siuitinio ciklo bruožų. „Pasaulio sutvėrimas“ yra M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos opus magnum, savitas testamentas ateinančioms kartoms. Į šį kūrinį jis sudėjo visa, ką sukūrė geriausia. Žinodami, kiek jame temų, nuotaikų, jausmų, dramaturginių linijų, siužetų, išgyvenimų, galime įsivaizduoti, kokio masto tai turėjo būti kūrinys. Gaila, kad nespėjo jo pabaigti.

– Kokių netikėtumų, atradimų būta rengiantis premjerai?

– Tokios apimties kūriniui repeticijų labai trūko. Nieko nepadarysi, koncertui parengti LNSO skiria penkias repeticijas. Džiaugiuosi orkestro profesionalumu, ansambliškumu, jautrumu ir lankstumu. Kad kūrinys įgytų gyvybės, pasiektų klausytojus, labiausiai prisidėjo dirigentas M. Pitrėnas. Nuodugniai išnagrinėjęs partitūrą, jis įkvėptai, entuziastiškai sudėliojo galutinius optimalius dinamikos, artikuliacijos ir tempų ženklus.